BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Filmai trimis sakiniais ar mažiau

Donis Darko - Gyva ir intriguojanti istorija, naudojanti keliavimą laiku ir pateikianti originalius ir įsimenamus veikėjus, bet visa tai nesvarbu, nes tas prakeiktas triušis amžinai persekios mano košmarus.

Malholando kelias - Kas? Kas? Aš nesuprantu.

Betmenas: Pradžia - Visų mėgstamiausiam suaugusiam vyrui odiniame kostiume, kuris laisvalaikiu baudžia „nusikaltėlius“, pagaliau suteikiamos ir paaiškinamos jo motyvacijos, nurodomos tikros problemos, daugiau ar mažiau įtikinama praeitis ir jis sužmoginamas.

Kvadratas - Pamišęs aktorius Rip‘as Torn‘as (na gerai, žodis pamišęs čia visiškai nereikalingas) treniruoja komandą nevykėlių ir piratą, kurie galiausiai tampa kvadrato čempionais. Filme galima išgirsti žodžių žaismą su „kamuoliais“ ir „kiaušiniais“, frazę „jei gali išvengti mašinų eismo, gali išvengti kamuolio“, pamatyti internete per daug populiarų Chuck‘ą Norris‘ą, Ben‘ą Stiller‘į vaidinantį Ben‘ą Stiller‘į ir Fran‘ą Stalinofskivitchdavitovichsky.


 
Kovos klubas - Naudojantis satyrą ir tam tikras Nietzsche‘s filosofijos temas, filmas pagal Chuck‘o Palahniuk‘o knygą, kurio pirmasis aktas stipresnis už likusius. Po premjeros visame pasaulyje ėmė masiškai kurtis klubai, kuriuose keturiasdešimtmetis, du šimtus kilogramų sveriantis skustagalvis gali iškviesti į kovą penkiolikametę merginą. Šie žmonės akivaizdžiai nesuvokė pagrindinės filmo minties – Meatloaf‘as moka vaidinti.

Anchorman (nesu tikras kaip Lietuvos kino teatruose buvo verčiamas) – Geriausio, garsiausio ir labiausiai išgalvoto diktoriaus Ron‘o Burgundy istorija, kurioje šou pavagia Brick‘as „Aš myliu lempą“ Tamland‘as. Ron‘o naujienų komanda vieningai bijo moterų – „girdėjau, kad jų mėnesinės pritraukia lokius“ perspėja vienas iš vyrų. Filmas pamoko, kad „moterys taip pat gali daryti dalykus“, o geriausia scena yra įvairių televizijos stočių diktorių kova, kurioje ginklais tampa trišakiai, granatos ir kalavijai.

Pasaulių karas – Dramatišką ir šiek tiek šiurpų filmą žemyn tempia nepaaiškinama laiminga pabaiga, žmonių sugebėjimų šlovinimas, loginės problemos ir septintojo lygio tetanas Tom‘as Cruise‘as.

Gladiatorius - Russel‘as Crowe įtikinamai žudo žmones. Per daug įtikinamai. 

Terminatorius 2 - Kiborgas Arnold‘as Schwarzenegger‘is (arba Terminatorius trumpiau) atkeliavo iš ateities tam, kad išgelbėtų John‘ą Conner‘į, pradėtų sėkmingą karjerą Holivude ir taptų Kalifornijos gubernatoriumi.

Tylioji Kalva – Labai gerai atrodantis ir skambantis filmas, kurį kiekvienas supras skirtingai (jei iš viso). Kaip ir žaidimuose, čia palikta daug vietos interpretacijai, kurią šiek tiek susiaurino režisierius savo pareiškimais. Juosta sulaukė kritikos dėl perlenkto dialogo, ekspozicijos kieko ir sudėtingo siužeto, tačiau nesulaukė kritikos dėl kumščio dydžio vabalų, pilkų degančių kūdikių ir didelio, milžinišku peiliu ginkluoto, piramide vietoje galvos besidabinančio tipo, kuris labai tikėtinai yra prievartautojas. 

Giminės

Visi turi tą giminaitį. Taip, tą. Per šventes ar bet kokius susitikimus kiti jo vengia, mėto piktus žvilgsnius, apkalba. Kartais netgi pradeda elgtis nemaloniai. Jeigu jūs neturite tokio giminaičio, tuomet jūs esate tas giminaitis.

Mano dėdė Bobas buvo toks žmogus. Jis nebuvo dėl to kaltas - tiesiog atsidurdavo netinkamoje vietoje blogu metu. Panašiai kaip tą kartą, kai jis pavogė kažkurios tetos papuošalus - ne jo kaltė, kad ji tuo metu kaip tik įėjo į kambarį. Ar kai jo pinigai pasirodė “nepakankamai kokybiški.”

Na, bet šeima yra svarbi. Ji padės tais sunkiais momentais, kai pats negalėsite su kuo nors susidoroti. Ar tai būtų be pataisymų sudužęs klozetas, ar negrįžtamai prarasta aštuoniolikos gigabaitų geriausios Vokiškos pornografijos kolekcija, kurią galima gauti už pinigus.

Ką darytų žmogus be šeimynos? Neskaitant televizijos žiūrėjimo, alaus gėrimo, šokimo, narkotikų vartojimo, užsiiminėjimo azartiniais lošimais, alaus gėrimo, kilimo karjeros laiptais mafijos hierarchijoje, picų išvežiojimo, samdomo žudymo, skaitymo vaikams vietinėje bibliotekoje, nelegalų vežiojimo, lažybų, alaus gėrimo, profesionalaus elgetavimo, “Mes nekenčiame Hugh Jackman’o” klubo įsteigimo, eksperimentinių vaistų testavimo, bandymų nužudyti lokį tik su savo plikomis rankomis ir pora draugų, mokesčių klastojimo, kačiukų pardavinėjimo įvairaus plauko demonams, golfo, karjeros pornografijoje, alaus gėrimo, žmonių įžeidinėjimo už pinigus ir alaus gėrimo nelabai ką.

Dažno, sukūrusio šeimą žmogaus, klausiama, kada gi ateis laikas vaikams. Ir taip, kūdikiai nuostabūs, žvilgantys ir visas tas mėšlas, bet nereikia nė sekundę apsimetinėti dėl jų tikslo žemėje. Jie yra čia tam, kad mus pakeistų. Visą laiką jų galvose tėra viena mintis - jūs nebūsite čia amžinai. Kūdikiai yra maži, gražūs, krykštaujantys ir jie nori, kad jūs pakratytumėte kojas.

Biografijos: Pamela Anderson

Senovės Milaro legendose pasakojama apie įvairias rases būtybių, kurios buvo šiek tiek daugiau nei žmonės. Viena šių buvo amazonės. Apdovanotos įvairiomis galiomis, į kurias įėjo jėga, greitis ir stebėtinas atsparumas svaiginančioms medžiagoms, jos skleidė pyktį ir keistą kvapą visuose pasaulio kampuose. Išskyrus Rusiją. Niekas nenori ten eiti.

Amazonės savo ruožtu taip pat turėjo legendą. Iš lūpų į didesnes lūpas ėjo istorija apie vieną karį, kurio balsas galėjo nuversti kalnus, jo ar jos žvilgsnio negalėjo išvengti Waldo, jis ar ji visuomet žinojo, ką pasakyti per vakarėlius. Šis herojus, kaip sakoma, buvo greitesnis už greitį viršijantį traukinį. Ir tai daug pasako, nes tais laikais jie dar net neegzistavo. 

Šio kario vardas nebuvo Pamela Anderson, bet ji įsidėjo minėtą legendą į širdį ir tai ją įkvėpė siekti aukštumų ir picos be ančiuvių. Spontaniškai atsiradusi trečiąją Gifeno mėnesio, pagal Laubo kalendorių, dieną, (taip amazonės gimsta) Pamela buvo nuolat diskriminuojama savo kolegių. Iš pradžių neįtiko jos gaminami ginklai, vėliau maistas, o galiausiai buvo pradėta kalbėti, kad ji turi “blogą požiūrį į darbą”. Ir vien todėl, kad jai užmigus einant sargybos pareigas sudegė pagrindinė stovykla.

Kitos amazonės ją vadino atgrubnage, silpna ir Pamela. Visa tai ją privedė pasinaudoti užsienio keitimosi programa amazonėms ir išvykti į žemes, kurios laikui bėgant tapo Amerika. Čia ji turėjo sėkmingą karjerą kaip aktorė, modelis, rašytoja ir prodiuserė naudodama savo du talentus.

Šiais laikais vis dar spėliojama iš kur jie atkeliavo. Sklando įvairios teorijos - viena keistesnė už kitą. Mokslininkai (visi) teigia, kad Pamela gali dėkoti už nenatūralaus dydžio ir gąsdinančią krūtinę ateiviams iš Gargaroto planetos, kurie dabar slapta žmonijai joje gyvena ir kuria pasaulio užvaldymo planus. Kiti mano, kad jos krūtinės dėka visatoje yra balansas tarp medžiagos ir antimedžiagos. Trečių nuomone - Pamelos Anderson krūtys yra gyvos ir, jai mirus, atsiskirs nuo kūno, ir sunaikins visą egzistenciją kaip mes ją žinome.

Kad ir kaip bebūtų, Anderson paliko žymę istorijoje ir, kai pagaliau ateis jos laikas iškeliauti, (kas turėtų būti už šimto ir penkiolikos metų) ji galės šypsodamasi pasitikti savo likimą, kuris bus tradicinis ritualinis pasiaukojimas savo mėgstamiausiu stiliumi. Pamela pasirinks žiūrėti trijų valandų trukmės Tonio Danzos šokių muzikos ekstravaganzą.

Šėtono katile

Tai buvo lemiamas momentas. Džosas tai žinojo. Viskas, nuveikta iki tol, galėjo pavirsti į šipulius, jei tai nebūtų pavykę. Pragaro liepsnoms degant aplinkui, jį išpylė prakaitas. Veidas buvo šlaput šlaputėlis. Rankos drebėjo. Vanduo kaupėsi vietose, apie kurių egzistavimą Džosas net nežinojo.

Ištverti spaudimą jam visuomet buvo sunku. Būdamas septynerių ar aštuonerių jis žaidė krepšinio rungtynėse. Visą tą laiką vengė kamuolio ir atakuodavo tik tuomet, kai kitos išeities nebebūdavo. Atkeliavo būtent toks momentas. Jo komandai pralaimint pora taškų, Džosas stojo prie baudų metimo linijos. Salė buvo nedidelė, žiūrovų nedaug, bet tuo metu įsiaudrinę buvo visi. Garsas buvo nepakeliamas. Kurtieji būtų ėmę girdėti. Nieko keisto - žaidžiama su vietiniu konkurentu.

Toms kelioms sekundėms magiškai sustojus švieslentėje, Džosas jautėsi kaip niekad vienišas. Žvilgsniu tarp žiūrovų surado savo mylintį tėvą. Girdėjo, kaip šis rėkė, kad Džosas geriau nesusimautų. Po to sekusius įvykius jis vis dar laiko giliai užrakintus.

Džosas nervingai padėjo šaukštą. Išlikti šaltakraujiškam buvo svarbiausia. Karščiui tampant nebepakeliamu, jis greitai, bet nerangiai sugraibė stiklinę vandens. Atėjo tiesos metas. Keliais didžiuliais gurkšniais Džosas ištuštino stiklinėje buvusį turinį.

Tai, kas sekė po to, buvo puiku. Jis jautė džiaugsmą ir liūdesį. Pragarą po žeme ir dangų virš savęs. Džosas išgyveno kiekvieną jausmą šiame pasaulyje, kol galiausiai šie susipynė ir perėjo į vieną didelį palengvėjimą.

Jis suvalgė Čili sriubos savo vietinėje užeigoje ir tai buvo gera.